Pradžioje aptarkim šiltinimo skirtumą tarp mansardos ir palėpės.
Palėpėje termoizoliatorius montuojamas grindyse ir tarpuose tarp lagių. Po šiltinimo medžiagos sudėjimo termoizoliacinį sluoksnį reikia apsaugoti padengiant jį lentomis. Fanera, OSB plokšte ir pan. Šiuo atveju jūs gausite papildomą negyvenamą erdvę. Jei jūs norite negyvenamos palėpės, tai užteks įrengti nedidelius trapus, kad apsaugoti šiltintoją nuo mechaninių pažeidimų. Nereikia pamiršti ir apie hidroizoliaciją. Jei jos nebus, arba ji bus nekokybiškai atlikta, atsiranda besikaupiančio kondensato problema ant vidinio paviršiaus, kas skatina šio paviršiau irimą.
Gyvenamoji mansarda reikalauja atidesnio šiltinamosios medžiagos, jos efektyvumo ir montavimo, pasirinkimo. Mansarda paprastai turi didžiausią sąlyčio su lauku plotą ir dažnai būna sudėtingos geometrinės formos. Atliekant mansardos šiltinimo darbus dažnai neišvengiama klaidų, kurios pradžioje neatrodo reikšmingos, o vėliau atsiliepia neefektyviam šiltintojo darbui, jo daliniam suirimui ar net visiškam šiltinamosios medžiagos pakeitimui. Šios klaidos dažniausiai atsiranda atliekant termoizoliacinio sluoksnio montavimo darbus, taip pat pasirenkant netinkamą šiltinimo medžiagą ir jos storį.
Kad sudaryti komfortabilias sąlygas mansardoje, be termoizoliacijos, būtina ir hidroizoliacija. Hidroizoliacija būtina, kad apsaugoti patalpą nuo kondensato susidarančio vidinėje patalpos pusėje. Su laiku šis kondensatas gali sugriauti patalpą. Be to, pastoviai drėgnos ir varvančios mansardos lubos, nepagerins jūsų nuotaikos.
Naudojant šiltinimui poliuretano putas leidžia išvengti montavimo klaidų. Poliuretano putų šiltinimas atliekamas vientisu ir besiūliu metodu, užpurškimo technologija neleidžia susidaryti tarpams, plyšiams ir angoms. Dėka vientisos struktūros šiltinimas poliuretano putomis užtikrina aukštą termo ir garso izoliacijos lygį (šilumos laidumo koef.tik 0,020 – 0,028 W/kv.m. Palyginimui: 50mm poliuretano putų atitinka 150 mm min. vatos). Be to poliuretano putos atlieka hidroizoliacines funkcijas, kas leidžia išvengti papildomų tolimesnių išlaidų. Puikiai sukimba su įvairiais paviršiais (apie 2 MPA), nereikalauja papildomo jų paruošimo. Dėl skystos konsistencijos jomis lengvai galima padengti bet kokios formos sunkiai pasiekiamus paviršius neprarandant termoizoliacinių savybių. Purškimo technologija leidžia tai padaryti be jokių sujungimų, kas taupo laiką ir leidžia išvengti šalčio tiltelių susidarymo. Poliuretano putos nepasiduoda drėgmės ir grybelio poveikiui, ekologiškos ir visiškai saugios. Naudojant šiltinimui poliuretano putas, nebereikia išlaidauti antibakterinėms, priešgaisrinėms konstrukcijoms. Įsiskverbdamos į medį iki 5 mm, putos tampa puikiu antiseptiku ir antipirinu. Padengus stogą poliuretano putomis taip pat išvengsite apledėjimo ir varveklių. Poliuretano putų galiojimo laikas virš 30 metų.
Kaip pavyzdį paanalizuokime apšiltinimą mineraline vata. Tokios medžiagos šiltinimui pasirinkimas turi šias neigiamas pasekmes:
• Neįmanoma išgauti vientiso sluoksnio ir išvengti plyšių ir šalčio tiltelių;
• Neįmanoma sudaryti efektyvios hidroizoliacijos:
• Neturint hidroizoliacijos šiltinimo medžiaga pastoviai yra (tarnavimo laikas iki 5 metų);
• Papildomos išlaidos tvirtinimo elementams;
• Papildomos išlaidos medžiagos atsivežimui;
• Papildomos išlaidos apsaugai nuo garų;
• Papildomos išlaidos hidroizoliacijai;
• Papildomos išlaidos kad izoliuoti pačią šiltinimo medžiagą (kad išvengti min. vatos dulkių patekimo į vidines patalpas)
Pasirinkus šį, iš pirmo žvilgsnio patį „pigiausią“ šiltinimo būdą, jūsų išlaidos tik padidėja, o norimo rezultato negaunate. Tad, stogo šiltinimas poliuretano putomis, šiai dienai yra pats kokybiškiausias, perspektyviausias ir pigiausias.
