Dėl pastoviai kylančių kainų už šilumą daugelis nekilnojamo turto savininkų priversti pasirūpinti papildomu sieninių konstrukcijų apšiltinimu.Kokiomis medžiagomis ir iš kurios pastato pusės-vidinės ar išorinės, tai geriau daryti? Statybinių objektų apšiltinimą efektyviomis šilumą izoliuojančiomis medžiagomis geriausia daryti iš išorės. Tam yra kelios priežastys: pirmoji-apšiltinta nešančioji konstrukcija yra daug patvaresnė, antra – tokios konstrukcijos paprastai užima nemažą plotą ir pastatytos iš didelę šiluminę talpą turinčių medžiagų (betono, plytų ir pan.), o taip pat pasižymi dideliu drėgmės sugėrimu, kas palankiai veikia vidinių patalpų mikroklimatą. Tačiau, žiūrint iš ekonominės ir/arba techninės pusės apšiltinimo darbus efektyviau atlikti iš pastato vidaus. Pavyzdžiui,  balkonų ir verandų (lodžijų) apšiltinimas techniškai įmanomas tik iš vidaus. Apšiltinimas visada yra lydimas šiokios tokios apdailos. Apdailos medžiagos ir darbai atliekami iš išorės yra brangesni už vidinius, todėl, kai atliekama išorinė (fasado) apdaila ir nedaroma iš vidaus, vidinė izoliacija tampa žymiai pigesnė. Poliuretano putos yra vienodai efektyvios atliekant apšiltinimą tiek iš vidaus, tiek ir iš išorės.

Kodėl TERMOLITAS ?

Pagrindinis šiltinimo poliuretano putomis privalumas yra tas: mažas šiltinimo medžiagos svoris, siūlių(plyšių), tvirtinimų (šalčio tiltų) nebuvimas, ilgas eksploatacijos laikas (virš 50metų), pigumas ir greitas darbų atlikimas (10-20 kartų greičiau).

Mažas poliuretano putų svoris leidžia apšiltinimo jomis darbus atlikti be papildomų sąnaudų apšiltinimo svorio fundamentui skaičiavimams. Atliekant apšiltinimą kitomis medžiagomis, toks skaičiavimas būtinas ir dažnai verčia pasirinkti lengvas šiltinimo medžiagas: poliuretano putas, mineralinę vatą ar polistireną.

Šiltinimas poliuretano putomis-tai besiūlis viso fasado paviršiaus šiltinimo metodas, atliekantis konstrukcijų apsaugos nuo garų, drėgmės ir vėjo funkcijas.

Užpurškus 5 cm storio poliuretano putų (su šilumos laidumu 0.02 W/k.m) užtikrina sieninės konstrukcijos šiluminės varžos padidėjimą 2.5 m2 °С/W. Kad pasiekti tokius pačius rezultatus naudojant polistireną ar mineralinę vatą, reikės panaudoti 3-4 kartus daugiau medžiagų (šiltinimo sluoksnis, atsižvelgiant į siūles ir sutvirtinimus padidėja iki 15-20 cm) ir atlikti montažinius darbus, kad apsisaugot nuo drėgmės ir garų.

Vieno lakšto šiltinimo medžiagos, įvertinant ir  montavimo darbus(netgi nevertinant šilumos nuostolių siūlių, tvirtinimo ir sujungimo vietose ) kaina lyginant su 5cm storio poliuretano putų fragmentu yra žymiai didesnė. Tokiu būdu ekonominis poliuretano putų pranašumas yra akivaizdus.

Poliuretano putų  tarnavimo laikas yra virš 50 metų. Kaip rodo praktika efektyvus mineralinės vatos tarnavimo laikas yra ne daugiau kaip 5 metai (10-15 kartų trumpiau, drėgmė tiesiog pražudo šiltinimo medžiagą), paprasto polistireno (penoplasto) tarnavimo laikas šiek tiek ilgesnis ir tai su sąlyga, kad jo nesugadins graužikai (kaip rodo praktika, dėl graužikų letenų poveikio jis tampa birus), ekstruzinis putų polistirenas tarnauja pakankamai ilgai ir yra gerai užsirekomendavęs, tačiau didelė jo kaina (jį naudojant dar reikia pritvirtinti ir užhermetizuoti plyšius) daro jį viena brangiausių medžiagų.

Skirtingų medžiagų  storio su vienoda termoizoliacija palyginimas:

1. Betonas — 2132 mm
2. Plyta — 942 mm
3. Keramzitas — 350 mm
4. Mediena — 340 mm
5. Min. vata — 125 mm
6. Polistirenas — 75 mm
7. Poliuretano putos — 30 mm